Ž. Pečiulis - knyga "mylimai penkiasdešimtmetei"

Vilniaus knygų mugėje nusipirkau Pečiulio naujausią knygą "Iki ir po televizijos", kurios pirmos redakcijos ištraukas skelbiau anksčiau. Tad džiaugiuosi.

Pečiulis čia išsamiai aprašo televizijos istoriją, dabartį, ir ateities prognozes (kai kurios jų šiandien atrodo labai komiškos). Manau, kad knyga tikrai verta dėmesio. Ir pats Pečiulis - jau vien dėl to, kad Lietuvoje yra bene vienintelis medijų teoretikas.

Knyga dedikuota "mylimai penkiasdešimtmetei", tad lieka klausimas - žmonai, ar lietuviškai televizijai.
Verta paskaityti visiems, na, "pažengusiems, o "visi visi" skaitys vėliau, kai rinkimus nustos vežt autobusiukais. Gal tada pasikeistų požiūris į lietuvišką televiziją, ir taip - pati televizija.
P.s. taip, nuotraukoje - vienintelis televizorius kurį turiu; per jį galima pasiklausyti "Panoramos".

Svetainių kulinarija - ciaou, VŽ baneri!

Nežinau, kaip jūs, bet aš nekenčiu dalykų, kurie man yra brukami. Ypač reklamų, ypač internete. Beveik mėnesį kenčiau naująjį VŽ banerį, ir galiausiai jį tiesiog... užblokavau. Aš suprantu, dėl ko tas baneris buvo ten užgriozdintas ir pan., tačiau tikiu, kad yra daug sofistikuotesnių būdų, kaip vartotojams kišti reklamą. Tas baneris vos manęs neišvarė iš proto, mat turiu nelabai didelį kompiuteriuką, su mažu ekranu, tad baneris užimdavo 2/3 puslapio. Che, štai kaip VŽ "pas mane" atrodo dabar:

Norite? Mums tereikia kelių dalykų:

• Žinoma, visų pirmą Mozilla Firefox;
• Ir kelių jos papildinių - Adblock Plus;
• beigi (jei norite) Adblock Plus: Element Hiding Helper

Viską reikia įsidiegti ir nueiti į vz.lt. Tada paspausti dešinį ant banerio ir - "blokuoti kadrą" (arba "adblock frame", jei angliškai).

Štai ir viskas. Jokių banerių, jokių reklamų. Tiesa, VŽ atveju teko atsisakyti ir pagrindinio logo, bet, manau, gyventi ir be jo galima. Iš karto galima užsiprenumeruoti ir kelis adblock plus filtrus, kurie automatiškai blokuoja visas reklamas, pvz., alfa.lt ar lrytas.lt. Tik žinoma, reikia neįsisiūbuoti per daug, nes galima užbluokuoti ir reikalingus dalykus. Reklamoms ar pan. su flash galima naudoti ir flashblock, kitą Firefox įskiepį, kuris leidžia visus flash dalykus "groti" pasirinktinai: norite pasižiūrite, norite ne.

Dar vienas puikus dalykas yra Element Hiding Helper. Jis leidžia užblokuoti ir tekstines reklamas, arba reklamas, kurios turi ir to, ir to. Tik reikia atsargiai, nes galima ir visą svetainę taip užbluokuot.

Užblokavęs visas reklamas Delfi, supratau, kad iš svetainės beveik nieko nebeliko. Che.

Galimas daiktas, ne visiems čia pasakiau kažką naujo. Bet, galbūt, svetainių kūrėjai šiek tiek susimąstys, kad nebe jie sprendžia, kaip vartotojai mato jų tinklapį. Nebe jie sprendžia, kaip skaitomos yra naujienos ir pan. Ir visi kiti dalykai. Štai jums ir web 2.0.

Kas, po velnių, tas web 2.0?

Bandant bent šiek tiek susigaudyti tuose reikaluose, kurie skambiai vadinami web 2.0 mažų mažiausiai galima nusisukti sprandą. Man taip vos neatsitiko, ir manau, ne tik man. Tad čia pabandysiu apibendrinti kai kuriuos dalykus ir pateikti keletą savo įžvalgų apie tai, kas tas web 2.0, ir kaip jį reikėtų, mano nuomone, suprasti. Viskas, žinoma, yra atvira jūsų kritikai ir papildymams.

---

Gal visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad ne visi ir sutinka, jog terminas web 2.0 apskritai ką nors reiškia. Ir manau, tikrai nereikėtų stebėtis, nes makalynė įvairiausių vertinimų, technologinių detalių leidžia juo manipuliuoti, naudoti reklamai ir kitiems dalykams. Tai reiškia, kad štai aš galiu sugalvot, kad tas ar anas yra web 2.0 ir greičiausiai niekas negalės to paneigti. Žodžiu, čia yra šiek tiek popso, bet, jeigu lygintume internetą iki kokių 2000-ųjų ir dabar, tai skirtumus tikrai pastebėtume.

Termino web 2.0 autorius medijų ideologas, Silicio slėnio guru, Timas O'Reillis prieš keletą metų savo straipsnyje nubrėžė gaires, koks yra naujasis internetas. Jo pateikiamos charakteristikos susijusios su informacinių sistemų ir informacinių paslaugų verslo modeliais, kurių pasikeitimai matuojami pagal tai, kaip vartotojai sąveikauja su informacijos resursais.

O'Reillis web 2.0 pristato kaip procesą, kurio metu dauguma paslaugų, anksčiau veikusių kompiuteryje, perkeliamos į internetą, o paslaugų ir kompiuterinės įrangos kontrolė perleidžiama vartotojams. Jiems leidžiama laisvai naudotis visa sistemos informacija, ją keisti, manipuliuoti, pritaikyti ir pan.

Vis dėlto, O'Reillio apibrėžimai labai migloti, kartais net sunku suprasti, ką jis apskritai nori pasakyti. Jei taip ir toliau, jis taps šių dienų McLuhanu. Dauguma O'Reillio charakteristikų apima technologines detales, ir verslo modelius, nors yra šiek tiek žmoniškesnių kategorijų, pvz., "long tail", kas, greičiausiai reiškia, kad dabartiniai internetiniai tekstai neturi pabaigos ar apskritai tradicinės struktūros - nes nuorodos nuveda skaitytoją bele kur, o ne tekstas.

Tiesa, visos technologinės charakteristikos pasako labai daug apie web 2.0 esmę, bet mano supratimu (ir ne tik mano:)) web 2.0 matuojamas ne pagal technologines inovacijas per se, bet pagal tai, kiek visą procesą gali kontroliuoti patys vartotojai, t.y. pagal jų sąveiką ir indėlį. Web 2.0 greičiau yra masinis socialinis eksperimentas, ar dar daugiau - fenomenas. Jei ankstesnis internetas buvo orientuotas į tinklapius, tai web 2.0 yra orientuotas į žmones.

TIME, metų žmogum išrinkęs kiekvieną interneto vartotoją, rašo, kad "pagrindinė naujosios kartos žiniatinklio idėja yra ta, jog kiekvienas kontroliuoja bei keičia informacijos amžių ir kad informacijos vartotojai dabar patys yra kūrėjai, keičiantys politiką, verslą ir visuomenės struktūrą".

Vadovaujantis O'Reillio pateiktom technologijų ir verslo gairėm naujos kartos internete, galima pažymėti ir socialinius pokyčius: web 1.0 --> web 2.0:

Įranga kompiuteryje --> Paslauga internete
Koncentracija --> Socialinė tinklaveika
Profesionalumas --> Mėgėjiškumas
Sistematika --> Bendradarbiavimas
Pasyvus naudojimas --> Nuolatinis kūrimas
Naršymas --> Prenumerata
Kaupimas --> Žymėjimas

Technologinės naujovės naudojamos socialiniame tinkle sukūrė ir naują žiniatinklio informacijos sistemos architektūrą, kuri kartu yra ir skaitmeninė ir, bent iš dalies, semantinė. Taigi, bet kuri technologija, nėra web 2.0 vien todėl, kad jos nebuvo anksčiau - ji naujos kartos internetui priskiriama tik todėl, kad ja naudojasi daug žmonių, ją tobulina, keičia, ir pan.

Socialinė tinklaveika yra pagrindinė web 2.0 dalis, nes būtent ji visus dalykus stumia į priekį. Kas būtų su vadinamosiom žymėm (tags), jei jomis nesinaudotų daugybė žmonių, arba jomis nesidalintų? Būtų, mano supratimu, tik dar viena technologija. Ir tiek.

Nesenai Arnoldas iš Žudyk reklamą man atsiuntė žinutę pavadinimu WEB N+1. Jis rašo, kad šiais metais išgirsime ir apie web 3.0 ar web 4.0, pvz., Mobilus internetas, Daiktų internetas, Infolustai, Exploading TV, Metaversija.

to be continued...

Skaityti toliau...