Viskas stovi vietoje pašėlusiu greičiu

nuosekliai rinkdamas informaciją apie internetinių dienoraščių įtaką mūsų gyvenimui ir žiniasklaidai, BBC užkliuvau už vieno skaitytojo minties. jis stebisi, kad žmonės bloguose spausdina labai daug asmeninės informacijos. čia aš nedarysiu jokių moralinių vertinimų - gerai tai, ar blogai - esmė ta, jog tai vyksta, ir klausimas - ką tai reiškia.

galbūt aiškiau pasidarytų, jei atkreiptume dėmesį į projektą, nesenai pasibaigusį Didžiojoje Britanijoje. iki spalio pabaigos britai galėjo rašyti į didžiausią internetinį dienoraštį šalies istorijoje: "History Matters, pass it on", - skelbia jo pavadinimas. esmė paprasta - gyventojai rašo, kas jiems nutiko 2006-ųjų spalio 17-ąją, "ir galbūt istorikai ateityje labai nustebs sužinoję, kad šią dieną mes vis dar valgėme mėsą ir vairavome savo automobilius".

---

šį projektą sugalvojo institucija sukurta dar 1930-aisiais - "Mass Observation Archive". nuo tada ji rūpinasi, kad gyventojai rašytų dienoraščius apie savo gyvenimus, jog ateities kartos galėtų tuo pasinaudoti kaip šaltiniu. įdomu, žinoma, kiek ateityje toks dalykas pasiteisins, nes visų pirma ateities istorikams reikės prasiskinti kelią informacijos džiunglėse. jau dabar sunku tą padaryti.

šiuo metu skaitau Tomo Erikseno knygą "Akimirkos tironija". kaip paskutinio kurso žurnalistikos studentas šią knygą jau turėjau perskaityti mažiausiai prieš porą metų, bet, kadangi "viskas stovi vietoje pašėlusiu greičiu", aš to tiesiog nespėjau padaryti. lygiai kaip nespėjo ir Eriksenas per savo ne trumpas kūrybines atostogas parašyti mokslinio darbo, nes... tiesiog pritrūko laiko. net baisu pagalvoti, kuo gali baigtis mano trijų savaičių kūrybinės atostogos.

kažkur knygos viduryje jis rašo, kad "niekas tiksliai nežino, kokios bus interneto galimybės, kaip jis tiksliai atrodys po trejų, ketverių ar penkerių metų - ar prie interneto dažniausiai bus jungiamasi per televizorių, kišeninį kompiuterį, mobilųjį telefoną, ar paprastą kompiuterį. turint galvoje, kad knyga išleista 2001-aisiais, šiandien galime pasakyti, kad dėl televizorių Eriksenas prašovė, bet mobilieji telefonai jau arčiau tiesos.

pagrindinė mintis yra ta, jog šiandien, kai naujas internetinis dienoraštis atsiranda maždaug kas sekundę, mes dar negalime pasakyti, kaip tai paveiks mūsų gyvenimą. kartais net sunku pasakyti, kur link visa tai eina. aišku tik tai, jog pokyčiai vyksta, geri ar blogi - nesvarbu; tai vyksta, nes technologija leidžia. jau šiandien sakoma, kad galbūt įprastinius kompanijų pranešimus spaudai pakeis vadovų internetiniai dienoraščiai, galbūt ir naujienas sužinosime ne iš įprastų naujienų portalų, o iš įvairiausių internetinių dienoraščių.

jau dabar keičiasi ir pati žurnalistika, nekalbant apie nesibaigiančias diskusijas, kas gali, o kas negali save vadinti žurnalistu. bėda tik ta, jog viskas gali pasikeisti taip staiga, kad beliks aiškintis, kas įvyko, o ne kas vyksta. Šiaip ar taip, mes jau turėjome pastebėti naują žurnalistikos erą, ir gerai būtų pasistengti suprasti bent dalį jos.

Skaityti toliau...